Šiandien socialinis darbas vis dažniau atsiduria dėmesio centre – ne tik kaip pagalbos priemonė krizinėse situacijose, bet ir kaip svarbus visuomenės atsparumo pagrindas. Augant socialinių paslaugų poreikiui, senėjant visuomenei ir ryškėjant regionų netolygumams, kyla esminiai klausimai: ar sistema spėja prisitaikyti prie kintančių realijų, ar vis dar dažniau reaguoja tik į pasekmes? Ar regionų gyventojai turi tokias pačias galimybes gauti kokybiškas paslaugas kaip didmiesčiuose, ir kas iš tiesų lemia šių paslaugų prieinamumą?