Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose stebime tendenciją, kad vis daugiau žmonių sąmoningai nusprendžia sustoti ir pasižadėti sau kurį laiką nieko nepirkti. Ne todėl, kad trūktų pinigų ar reikėtų bausti save už išlaidavimą. Dažniausiai priešingai – tai daroma siekiant susigrąžinti kontrolę ir ramybę. Tokie sprendimai gimsta, nes pavargstame nuolat vartodami, priimdami impulsyvius sprendimus ir periodiškai suprasdami, kad pinigai kažkur dingsta, nors pajamų lyg ir turėtų pakakti.
„Dry January“ jau seniai nebėra tik trumpas iššūkis po švenčių. Jis vis dažniau tampa įpročiu, o tarp jaunų žmonių – net tapatybės dalimi: nebegerti visai. Kartu su šia mada sparčiai auga nealkoholinių alternatyvų pasiūla – nuo „0.0“ alaus iki nealkoholinių džinų ir aperityvų. Tačiau pasaulinei stipriųjų gėrimų pramonei ši tendencija reiškia visai ką kita: sandėliuose dulkes kaupia neparduotas viskis, konjakas ir tekila.
Pramonė | 4 MIN.

3